Paieška

Atrask VESPER pasaulį Vilniaus apylinkėse

„Vesper“ – 2022 m. mokslinės fantastikos filmas, kurį režisavo Kristina Buožytė ir Bruno Samper, prodiuseriai: Asta Liukaitytė, Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Alexis Perrin, Kristina Buožytė, filmo lokacijų vadybininkai – Liudvikas Jaškūnas ir Mindaugas Zabelskas.

„Vesper“ pasakoja apie viltį – tai, kas veda į priekį net tada, kai atrodo, kad pasaulis žlunga. Nualintoje žemės planetoje trūksta maisto. 13-metė Vesper (vaid. Raffiella Chapman) nenuleidžia rankų – namuose slaugo sunkiai sergantį tėvą, o miško gilumoje imasi biologinių eksperimentų. Pasauliui reikia išradimo, kuris padėtų išmaitinti žmoniją. Lemtinga pažintis įkvepia Vesper sukaupti jėgas, išmonę ir protą, kad pasiektų savo tikslą.

Mokslinės fantastikos filmas „Vesper“ filmuotas išskirtinai mūsų šalyje, veiksmas vyksta ateityje, niūrioje post-apokaliptinėje Žemėje. Filme sukurtame pasaulyje egzistuoja dvi  realybės – citadelė, kurioje gyvena pasiturinti aukštoji socialinė klasė ir nualinta žemė, kurioje trūksta maisto, o žmonės gyvena skurde. Žiūrovas filmo pasaulį patiria per pagrindinės veikėjos Vesper perspektyvą.

1.  Lentvario dvaras 

Filme viena iš nagrinėjimų temų yra nykstančios gamtos ir mokslo santykis. Biologiniai eksperimentai yra dalis filmo protagonistės kasdienybės. Viena pirmųjų scenų filmuota apleistame Lentvario dvare, kuris filme virsta Vesper slapta požemine laboratorija. Joje veikėja atlieka biologinius genų inžinerijos eksperimentus, išradinėja naujas augalų rūšis ir mėgina atrasti būdą, kaip žemę ir vėl paversti derlinga.

Preliminarios lokacijos koordinatės.: 54.659933, 25.034699

2.  Moluvėnų upelio šlaitas

Post-apokaliptinės Žemės genetiškai modifikuota augmenija  persipina su Lietuvos gamtovaizdžiui būdingais miškais, durpynais, senovinių sodybų vaizdiniais. Ši originali  ateities vizija primena post-apokaliptinę pasaką, kurioje viskas gali būti įmanoma. Sekti „Vesper“ pėdsakais galite Moluvėnų upelio šlaitu prie Stirnių piliakalnio.

Preliminarios lokacijos koordinatės.: 54.718388, 25.045609

3. Pinyklos mitologinis šaltinis

Šalia įsikūręs ir Pinyklos mitologinis šaltinis, kur nufilmuota scena, kurioje Vesper atranda po avarijos išgyvenusią filmo veikėją, vardu Camellia (vaid. Rosie McEwen).  

Preliminarios lokacijos koordinatės.: 54.767838, 24.941223

4. Neries regioninis parkas

Neries regioniniame parke, atkarpoje tarp Ausiutiškių regyklos ir Pinyklos mitologinio šaltinio galima atrasti vietovę, kurioje nufilmuota keletas filmo scenų. Lokacija, žvelgiant nuo  kelio neatrodo ypatinga, tačiau nusileidus žemiau atsiveria labai gražios rėvos. 

Preliminarios lokacijos koordinatės.:  54.773002, 24.937205

5. Merkinės bokštas

Filmas baigiasi kadru filmuotu nuo Merkinės bokšto, kuriame atsiveria mums artimas ir puikiai pažįstamas Lietuvos kraštovaizdis su laukais, miškais ir vingiuojančia upe. Ši scena nuteikia viltingai – galbūt filmo pasaulyje nualinta žemė dar turi gyvybės ir viltis ją paversti derlinga egzistuoja. 

Preliminarios lokacijos koordinatės.: 54.163691, 24.174656

Dalis ikonografiškų filmo „Vesper“ peizažų, vaizduojančių nykstančią ir nederlingą, tačiau paslaptinga atmosfera spinduliuojančią žemę, buvo filmuoti Ratnyčios durpyne ir pelkėje, Rūdninkų poligone, Griovių geomorfologiniame draustinyje, Asalkėlių ir Balžio pelkėse, Petešos dvare. Svarbu pastebėti, kad ne visos lokacijos saugios nepatyrusiems žygeiviams – prie jų nėra tiesioginio privažiavimo, o įklimpus gali būti sunku išbristi. 

Rūdninkų poligonas

Filmavimo komanda ypatingą dėmesį skyrė tvarumui ir užtikrino, kad lokacija būtų tinkamai apsaugota nuo galimos filmavimo darbų žalos. Tai reikia turėti omenyje ir turistaujant. Svarbu – gerbti ir tausoti gamtą.

Vienas iš filmo lokacijų vadybininkų – Liudvikas Jaškūnas – interviu dalinosi galimo maršruto rekomendacijomis: 

 „Keliaujantiems iš Vilniaus siūlau važiuoti iki Lentvario, ten apžiūrėti dvarą. Jame filmuota viena pirmųjų filmo scenų. Tolimesnis tikslas – Pinyklos miškas, kurį pasieksite per Bražuolės stovyklavietę. Čia rasite mitologinį šaltinį. Jau grįžtant link sostinės – Saidės ir Neries upių santaka, dar viena maršruto stotelė. Čia – Stirnių piliakalnis, Saidės pažintinis takas. Namo grįšite pro Grigiškes. Viso kiek daugiau nei 80 kilometrų, tad į šviesųjį paros metą turėtumėte sutilpti.”

Lokacijų vadybininko siūlomą maršrutą galite rasite ČIA.

Nuotraukos: stop kadrai iš filmo  „Vesper”

Aprašytos lokacijos:
This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.