16–asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ paskelbė filmus–nugalėtojus. Beveik 50 rinktinės dokumentikos filmų, tarp jų – ir žiuri prizus laimėjusias istorijas, žiūrovai dar gali suspėti išvysti iki spalio 30-osios savo namų ekranuose ir kino teatruose.
Šiemetinės konkursinės „Nepatogaus kino“ programos geriausiu filmu žiuri išrinko režisieriaus Louiso Hothothoto kūrinį „Keturios kelionės“. Kinijai taikant vieno vaiko politiką, vaikystėje režisierius savo šalyje ir šeimoje buvo laikytas „nelegaliu“ vaiku, o po daugybės metų jis su kino kamera sugrįžta į tėvynę, kad suvestų sąskaitas su praeitimi.
„Sakoma, visos laimingos šeimos yra panašios, o kiekviena nelaiminga šeima yra savaip nelaiminga. Apdovanotasis filmas yra ypatingai asmeniškas, jis pasakoja apie kartų traumas ir gijimo kelią. Šiame dokumentiniame filme, kuriame derinamas meistriškas operatoriaus darbas ir žaismingas garso takelis su subtiliu humoru, mes leidžiamės į jaudinančią kelionę, kuri trunka daugiau nei dešimt metų“, – skelbdamos apdovanojimą kalbėjo žiuri narės Ulrika Bandeira ir Virpi Suutari.
„Kaip ir kiekvienoje šeimoje, filmas iškelia ir skleidžia įvairius jausmus – nuo pykčio iki gailesčio sau, nuo regreso iki užuojautos tėvams, broliams ir seserims. Režisierius švelniai pastebi kasdienį žmogaus elgesio nerangumą, nereikšmingas detales ir aplinką, su kuria visi stengiamės kažkaip susitvarkyti“, – įspūdžiais dalijosi žiuri.
Specialaus paminėjimo prizas šiemet atiteko dviems „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomiems filmams. Konkursinės programos žiuri išskyrė režisieriaus Ousmane Samassekou filmą „Paskutinė užuovėja“, pasakojantį apie prieglobsčio ieškančius žmones. „Tam tikra prasme Ousmane’as sukūrė duoklę pasaulio pabėgėliams. Jis itin kinematografiškai užfiksavo tą nesibaigiančios nežinomybės – limbo būseną, kurią pažįsta ir tie, kas klajoja po pasaulį, ir kartais tie, kurie gyvena savo būstuose ir dirba nuo penktos iki aštuntos valandos“, – sakė konkursinės programos žiuri narė režisierė Lina Lužytė.
Dar vieną specialaus paminėjimo prizą konkursinės programos žiuri skyrė režisieriaus Seano Wango filmui „Marmuro travelogas“. „Filme skirtingi istorijos lygmenys meistriškai susipina į įspūdingą refleksiją apie kilmę, kultūrą, priklausymą ir namus globalizacijos pasaulyje. Visa tai sukuria vizualiai pribloškiančius vaizdus – intensyvią žiūrėjimo patirtį žiūrovui. O nuostabus humoro jausmas filmą taip pat paverčia ir linksmu, kartu neprarandant jo rimtumo ir gilumo“, – sakė žiuri narys Erikas Winkeris.
Labiausiai patikusį filmą išsirinko ir patys „Nepatogaus kino“ žiūrovai. Nuo festivalio pradžios jie balsavo, reitingavo filmus ir jų vertinimas nulėmė, kad žiūroviškiausiu šiemet tapo režisieriaus Simono Lerengo Wilmonto filmas „Namai iš šukių“, nukeliantis į Rytų Ukrainoje įsikūrusius vaikų namus. „Krištolo rutuly matau, kad tavo tėvai nustos gerti, kad tu grįši namo…“ – tokiomis pranašystėmis vieni kitus palaiko šiuose namuose gyvenantys vaikai.
Tradiciškai „Nepatogiame kine“ savo žodį tarė ir jaunimas, nusprendęs, kurie festivalio filmai yra svarbiausi ir aktualiausi jaunajai kartai. Pagrindiniu savo prizu „Jauno balso“ žiuri šiemet apdovanojo Kathryn Ferguson filmą „Nothing Compares“, pasakojantį 90-ųjų muzikinės ikonos Sinead O’Connor istoriją. „Šis filmas – tai neįtikėtina istorija, kuri stipriai prisilietė prie jaunimo nuomonės svarbos ir jos galios temos. Kaip nebijoti siekti to, kas svarbu, kaip atrasti ir išlaikyti tvirtą nuomonę, kovoti už ją, kaip žvelgti į pasaulį plačiau, norint paversti jį geresne vieta. Filmas kupinas drąsos ir ryžto!“ – sakė žiuri.
„Jauno balso“ žiuri narius taip pat sužavėjo Marie Lidén filmas „Elektrokarštinė“, kuriam jie paskyrė specialaus paminėjimo prizą. „Filmas moko niekada neprarasti vilties, tikėtis geriausio ir pamatyti, kiek daug mes turime, tačiau, deja, kartais to visiškai neįvertiname“, – kalbėjo žiuri nariai. Šiemet jauni žmonės festivalyje ne tik rinko jiems svarbiausius filmus, tačiau taip pat dalyvavo kartu su Europos Parlamento biuru Lietuvoje festivalio rengiamose dirbtuvėse, kuriose diskutavo bei dalinosi patirtimis apie aktyvizmo iššūkius ir svarbą.
Apdovanojimai išdalinti, tačiau festivalis tęsiasi ir žiūrovai kviečiami toliau žiūrėti filmus didžiuosiuose ekranuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Alytuje bei mažesnių miestų bibliotekose. Beveik visus filmus iki spalio 30 d. dar galima pamatyti virtualioje festivalio salėje www.nepatoguskinas.lt. Joje nėra vienintelio filmo – „Nothing Compares“ (rež. Kathryn Ferguson), kurį spalio 29 d. paskutinį kartą galima išvysti kino centro „Romuva“ didžiajame ekrane.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.